Lietuvoje antibiotikams atsparių infekcijų statistika nėra labai skaidri ir bet kuriuo atveju ji nėra patikima. Apie tokių infekcijų keliamą pavojų galima spręsti pagal JAV patirtį, kur konservatyviais vertinimais vien per 2013 m. antibiotikais atspariomis infekcijomis užsikrėtė ne mažiau 2 mln. žmonių, iš kurių 23 000 atvejai pasibaigė liūdniausia baigtimi.
Net jei infekciją pavyksta išgydyti, žmogus gali likti neįgalus ar suluošintas. Bakterinės infekcijos yra dažna medicininių procedūrų komplikacija – danties implantas gali neprigyti dėl burnos ar odos bakterijų patekusių į audinius prieš įstatant implantą, tokiu būdu sąlygojant skausmingų procedūrų kartojimą ar net sudėtingas žandikaulio operacijas.
Problemą aštrina tai, kad per pastaruosius kelis metus atsirado (manoma Indijoje ar Pakistane) ir pasaulyje paplito bakterinės infekcijos atsparios stipriausiems ir paskutinės priemonės (last resort) antibiotikams – karbapenemams. Atsparumas antibiotikams plinta ir tarp skirtingų bakterijų rūšių – viena rūšis perduoda atsparumą kitoms. Priminsime tragišką bakterinės infekcijos protrūkį Vokietijoje, kurį sukėlė mutavusios įprastos enterobakterijos, kurios atsparumo genus perėmė iš kitų bakterijų. Atsparumas labai sparčiai plinta tarp iki šiol lengvai gydytų ligų, tokių kaip gonorėja, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae.
Esami antibiotikai nėra selektyvūs, tai reiškia, kad dauguma naudojamų antibiotikų yra plataus spektro ir iš esmės žudo visas bakterijas, tarp jų „gerąsias bakterijas“. Kadangi „gerosios bakterijos“ yra būtinos sveikam organizmui ir stipriai imuninei sistemai, jų pažeidimas yra labai pavojingas. Bakterijų pasaulyje laisva vieta tuščia neužsibūna – sunaikinus vienas bakterijas, jų vietą tuojau pat užima kitos. Kad suprasti pavojų, priminsime, kad žmogų įprastoje aplinkoje kasdien puola apie 20 000 įvairių patogenų, iš kurių bent ketvirtadalis yra patogeninės – blogosios – bakterijos. Be to, skirtumas tarp gerųjų bakterijų ir blogųjų bakterijų gali būti itin menkas – nepavojingos ar net gerosios bakterijos įgiję vos kelis toksinų genus gali tapti mirtinai pavojingomis.
Dėl minėtų priežasčių kuriant naujus antibakterinius preparatus svarbu paveikti ne visas bakterijas, o būtent tik ligą sukeliančias bakterijas, išsaugant žmogaus natūralų mikrobiomą. Toks selektyvumas yra galimas, jeigu bakterijos paveikiamos genetiniame lygmenyje – paveikiant tik blogosioms bakterijoms būdingus genus ar jų transkripciją, taip sustabdant infekciją.
Vienas iš naujausių būdų reguliuoti bakterijas genetiniu lygiu yra UAB Bioseka kuriama oligonukleotidų biotechnologija. Priešprasminiai oligonukleotidai yra vienos vijos genetinės informacijos fragmentai, kurie prisijungia prie savo antipodo – ląstelėje natūraliai esančių DNR ar RNR sekų jas inaktyvuodami. Oligonukleotidų biotechnologija leidžia reguliuoti informacinę RNR taip blokuojant baltymų sintezę ląstelėse, o naujausios kartos PNR (polimeriniai oligonukleotidai) gali blokuoti ir patį geną (DNR fragmentą), taip sumažinant bakterijos gyvybingumą.
UAB Bioseka sukūrė patogeninius streptokokus veikiančius priešprasminius oligonukleotidus. Streptokokai sukelia pavojingas kardiovaskulinės sistemos, kvėpavimo takų, nosiaryklės, odos infekcijas. Pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae yra viena dažniausių sinusitų, plaučių uždegimų ar net meningitų priežasčių.
UAB Bioseka iniciavo ir nuo 2013 m. lapkričio mėn. įgyvendina projektą “Peptidinių nukleorūgščių taikymas streptokokų bioplėvelių slopinimui” (PAISBI). Projektas laimėjo tarptautinės EUREKA programos įvertinimą ir yra iš dalies finansuojamas Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA). Projekto metu yra bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkais išbandant sukurtą technologiją. Projekto partneris iš Izraelio – įmonė GeneArrest Ltd – yra sukūrusi PNR nukleotidų sintezės ir optimizavimo technologiją. UAB Bioseka ir GeneArrest Ltd technologijų apjungimas įgalina naujos kartos antibakterinius preparatus. Projektą numatoma vykdyti dvejus metus. Sukurtą technologiją planuojama licencijuoti klinikiniams tyrimams, taip pat panaudoti išoriniuose medicinos produktuose, kuriuose randami gyvybei pavojingi mikrobai.
Net jei infekciją pavyksta išgydyti, žmogus gali likti neįgalus ar suluošintas. Bakterinės infekcijos yra dažna medicininių procedūrų komplikacija – danties implantas gali neprigyti dėl burnos ar odos bakterijų patekusių į audinius prieš įstatant implantą, tokiu būdu sąlygojant skausmingų procedūrų kartojimą ar net sudėtingas žandikaulio operacijas.
Problemą aštrina tai, kad per pastaruosius kelis metus atsirado (manoma Indijoje ar Pakistane) ir pasaulyje paplito bakterinės infekcijos atsparios stipriausiems ir paskutinės priemonės (last resort) antibiotikams – karbapenemams. Atsparumas antibiotikams plinta ir tarp skirtingų bakterijų rūšių – viena rūšis perduoda atsparumą kitoms. Priminsime tragišką bakterinės infekcijos protrūkį Vokietijoje, kurį sukėlė mutavusios įprastos enterobakterijos, kurios atsparumo genus perėmė iš kitų bakterijų. Atsparumas labai sparčiai plinta tarp iki šiol lengvai gydytų ligų, tokių kaip gonorėja, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae.
Esami antibiotikai nėra selektyvūs, tai reiškia, kad dauguma naudojamų antibiotikų yra plataus spektro ir iš esmės žudo visas bakterijas, tarp jų „gerąsias bakterijas“. Kadangi „gerosios bakterijos“ yra būtinos sveikam organizmui ir stipriai imuninei sistemai, jų pažeidimas yra labai pavojingas. Bakterijų pasaulyje laisva vieta tuščia neužsibūna – sunaikinus vienas bakterijas, jų vietą tuojau pat užima kitos. Kad suprasti pavojų, priminsime, kad žmogų įprastoje aplinkoje kasdien puola apie 20 000 įvairių patogenų, iš kurių bent ketvirtadalis yra patogeninės – blogosios – bakterijos. Be to, skirtumas tarp gerųjų bakterijų ir blogųjų bakterijų gali būti itin menkas – nepavojingos ar net gerosios bakterijos įgiję vos kelis toksinų genus gali tapti mirtinai pavojingomis.
Dėl minėtų priežasčių kuriant naujus antibakterinius preparatus svarbu paveikti ne visas bakterijas, o būtent tik ligą sukeliančias bakterijas, išsaugant žmogaus natūralų mikrobiomą. Toks selektyvumas yra galimas, jeigu bakterijos paveikiamos genetiniame lygmenyje – paveikiant tik blogosioms bakterijoms būdingus genus ar jų transkripciją, taip sustabdant infekciją.
Vienas iš naujausių būdų reguliuoti bakterijas genetiniu lygiu yra UAB Bioseka kuriama oligonukleotidų biotechnologija. Priešprasminiai oligonukleotidai yra vienos vijos genetinės informacijos fragmentai, kurie prisijungia prie savo antipodo – ląstelėje natūraliai esančių DNR ar RNR sekų jas inaktyvuodami. Oligonukleotidų biotechnologija leidžia reguliuoti informacinę RNR taip blokuojant baltymų sintezę ląstelėse, o naujausios kartos PNR (polimeriniai oligonukleotidai) gali blokuoti ir patį geną (DNR fragmentą), taip sumažinant bakterijos gyvybingumą.
UAB Bioseka sukūrė patogeninius streptokokus veikiančius priešprasminius oligonukleotidus. Streptokokai sukelia pavojingas kardiovaskulinės sistemos, kvėpavimo takų, nosiaryklės, odos infekcijas. Pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae yra viena dažniausių sinusitų, plaučių uždegimų ar net meningitų priežasčių.
UAB Bioseka iniciavo ir nuo 2013 m. lapkričio mėn. įgyvendina projektą “Peptidinių nukleorūgščių taikymas streptokokų bioplėvelių slopinimui” (PAISBI). Projektas laimėjo tarptautinės EUREKA programos įvertinimą ir yra iš dalies finansuojamas Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA). Projekto metu yra bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkais išbandant sukurtą technologiją. Projekto partneris iš Izraelio – įmonė GeneArrest Ltd – yra sukūrusi PNR nukleotidų sintezės ir optimizavimo technologiją. UAB Bioseka ir GeneArrest Ltd technologijų apjungimas įgalina naujos kartos antibakterinius preparatus. Projektą numatoma vykdyti dvejus metus. Sukurtą technologiją planuojama licencijuoti klinikiniams tyrimams, taip pat panaudoti išoriniuose medicinos produktuose, kuriuose randami gyvybei pavojingi mikrobai.
RSS Feed
