Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad per tris šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų hepatitu A (VHA) atvejų. Tiek pat VHA atvejų buvo užregistruota per visus praėjusius metus. Tiek pernai, tiek šiemet VHA aktyviai plinta šeimose ar tarp artimai bendraujančių asmenų. Vilniuje šiais metais užregistruoti net keli šeiminiai virusinio hepatito A (VHA) protrūkiai, kai susirgo daugiau nei vienas tos pačios šeimos narys.
Hepatitas A yra virusinė kepenų liga, tačiau priešingai nei hepatitas B ir C, ši infekcija nesukelia chroninių kepenų ligų ir retai baigiasi mirtimi. Nepaisant to, hepatitas A gali pasireikšti sunkiais simptomais ir komplikuotis į ūminį kepenų nepakankamumą, kuris dažnai yra mirtinas. Pagrindiniai hepatito A simptomai yra karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, pilvo skausmai, tamsios spalvos šlapimas ir gelta (odos ir akių baltymų pageltimas). Ne visi simptomai vienodai pasireiškia užsikrėtusiems virusiniu hepatitu A, o suaugusieji dažniau kenčia nuo simptomų nei vaikai.
Hepatitas A (HA) plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba artimą sąlytį. HA viruso infekcijos šaltiniu yra žmogus, sergantis kliniškai išreikšta arba besimptome šios infekcijos forma. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 14-45 dienų nuo užsikrėtimo. Užsikrečiamasis laikotarpis dažniausiai tęsiasi apie tris savaites. Džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
ULAC medikai primena, kad vakcinacija yra efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Pasiskiepijus dvejomis dozėmis apsauginis antikūnių titras gali išlikti iki 20 metų. O rankų plovimas – pati efektyviausia riziką užsikrėsti mažinanti priemonė.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) bei Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) informaciją.
Hepatitas A yra virusinė kepenų liga, tačiau priešingai nei hepatitas B ir C, ši infekcija nesukelia chroninių kepenų ligų ir retai baigiasi mirtimi. Nepaisant to, hepatitas A gali pasireikšti sunkiais simptomais ir komplikuotis į ūminį kepenų nepakankamumą, kuris dažnai yra mirtinas. Pagrindiniai hepatito A simptomai yra karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, pilvo skausmai, tamsios spalvos šlapimas ir gelta (odos ir akių baltymų pageltimas). Ne visi simptomai vienodai pasireiškia užsikrėtusiems virusiniu hepatitu A, o suaugusieji dažniau kenčia nuo simptomų nei vaikai.
Hepatitas A (HA) plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba artimą sąlytį. HA viruso infekcijos šaltiniu yra žmogus, sergantis kliniškai išreikšta arba besimptome šios infekcijos forma. Virusas su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 14-45 dienų nuo užsikrėtimo. Užsikrečiamasis laikotarpis dažniausiai tęsiasi apie tris savaites. Džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
ULAC medikai primena, kad vakcinacija yra efektyviausia VHA profilaktikos priemonė. Pasiskiepijus dvejomis dozėmis apsauginis antikūnių titras gali išlikti iki 20 metų. O rankų plovimas – pati efektyviausia riziką užsikrėsti mažinanti priemonė.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) bei Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) informaciją.
RSS Feed
